Nebylūs įsitikinimų šaltiniai

Kodėl prireikia griauti visokius (šiuolaikinius dalykinius) mitus? Kaip jie išvis atsiranda, jei jų neįmanoma akivaizdžiai atsekti į jokį pirminį šaltinį? Vėlgi, spekuliatyvi atsakymo paieška – jei žinote nespekuliatyvių atsakymų, maloniai kviečiu pasidalinti.

Plačiau

Universalioji gramatika. 2 dalis

Antroji dalis. Tikiuosi, kad kai kurie praeitoje dalyje link pabaigos miglotai pridėstyti dalykai dabar taps aiškesni. Ir turbūt, kai bus visos trys-ar-kiek-ten-jų dalys, tai reikės išdistiliuoti esmę ir žymiai sutrumpinti. Dabar čia tik tokia eksperimentinė impromptu rašliava.

Plačiau

Kaip yra, taip ir turi būti

Tas, kuriame aš stebiuosi, kokia nepatogi yra hipotezė, kad galbūt intelektiniai pasiekimai yra nemenkai apspręsti genetiškai. Jei kada ji susilauktų rimto empirinio palaikymo, ko gero nuvilnytų moralinė krizė. Žodžiu, atrandu darvinistinį gumulą savo gerklėj – na, geriau vėliau nei niekada. Taip pat nusistebiu, kodėl švietime vengiama investuoti į pačią didaktinę metodiką (paaiškinimus, metaforas, iliustracijas, užduočių formatus ir kt.), tarsi jos tobulinimas negalėtų duoti rezultatų. Ir vėlgi, po visų nusivylimų su visokiomis New Math ir kiekvienos naujos programavimo paradigmos užnešamomis revoliucijos bangomis informatikos švietime, tokia laikysena mažų mažiausiai suprantama.

Plačiau

Universalioji gramatika. 1 dalis

Akivaizdu, kad N. Chomskis (konkrečiai, jo ankstyvasis lingvistinis teorizavimas) yra plačiai nesuprastas tarp Lietuvos lingvistų, tačiau iš mados ir inercijos vis vien reguliariai apšmeižiamas. Pamėginsiu šia rašliavų serija paįvairinti situaciją.

Plačiau